Prisimenu ---
aptaškiau
tave vandens purslais -
gardžiai juokeisi.
tavo šypsena priminė
saulę, pušis
giedrą dangų
kregždžių lizdus
su mažyčiais kregždžiukais.
"Tu juokinga"-
sakei,
linksmos raukšlelių srovelės
ties smilkiniais
šilku nutekėjo--
'tu išprotėjai... "-
šaukei,
kai dar vieną vandens lašą
pajutai netikėtai
ant rankos...
Šlamantis miškas
juoką sugėrė
į pilnus gyvybės lapus.
Tu juokeis
garsiai garsiai
kiek begalėjai.
skambėjo aidas
skardus
paukščiukų čiulbėjimu
daužės aplinkui
kuteno paširdžius taip nejaukiai
akyse
mačiau tamsą
lipnią baimę
ji artėjo
ramiai
nesustojo
tu juokeis
ji artėjo
mes žinojom
jau greit