O žeme, žeme, tu davei man viską:
Žvaigždynų kekėm apdrabstytą mišką,
Gelmių kantrybę, išmintį kalnų,
Švytėjimą nenuoramų delnų,
Aušros didybę, kelio vingio viltį,
Nakties lauželį, kviečiantį sušilti...
Bet būk kantri! Aš tau grąžinsiu viską:
Sudegusį saulėlydyje mišką,
Nugrims į marių sutemas kalnai,
Nurims delnai, nuvargę mirtinai,
Apdengs dūlėsiai šaltą saulės diską...
Sugaus varpai.
Ir tau grąžinsiu viską.