tai buvo balta nedidelė katytė
ir didelė tamsi ka (l) tė
iš tarpupirščių į pirštus
lyg ostija riedėjo atgaila
kapinių sargas virš medžių
išskleidė juodvarnių skėtį
o buvo toks nedidelis lietus
pirmą ir paskutinį šūvį
užgesinęs gruodžio sniegas