Garsaeigiai V

ji jaučia vandenį kibire sušalusį

kaip? net piršto negali įmerkt
ledas

ant lango stiklo nėra gėlių
rožių medžių kamienų pabalusio miško

bet bus visko visai kaip aną žiemą:

stirnų žiūrėjimo
kažkieno prišalęs veidas
pasiliks iki pavasario

bus žiedų spyglių
lapkočių styrojimo užančiuos

bus verandos durys
uždengtos vilnone antklode

ir tai bus vadinama žiemos
sodais

kas galit melskit už mus kaltus
dar nepajutusius pragarų ugnies

savo nuodėmėse pastirusius