Dulkinu vieškeliu ėjau,
Žvyrą lazda žarstydamas,
O pakelės usnys savo gaurus
Man po kojomis mėtė,
Ir pievoje karvė galvą pakėlus
Liūdnomis akimis žiūrėjo:
- Ei tu, žmogau be kibiro,
Ką čia veiki rugpjūčio dvyliktą,
Vieškely tarp Sedos ir Žemaičių Kalvarijos?
Ko čia be naudos atsibeldei,
Tiktai trukdai žolę pešti -
Nepagirdysi juk, nepamelši...
- Ne, nepagirdysiu ir nepamelšiu, mieloji,
Atsidūriau čionai per kvailą galvą,
Vieškely tarp Sedos ir Žemaičių Kalvarijos,
Ir einu sau rugpjūčio dvyliktą,
Žvyrą lazda žarstydamas
Ir usnis pakelių sėdamas,
Nereikalingas ir nelauktas,
Neprašytas - ir dar be kibiro!..
Tiesiog galima pradėti veiksmažodiu. Beje, man pats pirma žodis iškart persikaitė kaip veiksmažodis, bet gal čia subjektyvu, o gal nusako mano paties sugedimo laipsnį (: