Rugpjūtės

Vandenį gėrė tiesiai iš čiaupo
Ir kavos nemėgo.
Afišų neskaitė, storai tepė sviestą,
Nejuto - batai permirko nuo sniego.

Ne visada žinojo, ko verkia,
Vis klausė ar toli dar namai.
Pamokslų, pareigų, darbų
Visada per daug, o cukraus - per mažai.

Nežinojo nei vardų, nei datų,
Bet mylėti mokėjo: vienodą, kitokį, save.
Svajojo tapti filmų herojais,
Nė minutės negalėjo išbūti krante.

Rytai kvepėjo blynais,
Vakarus lydėjo mamos bučiniai.
Randus gydė mėlynės,
O kojinės... taip ir neišmoko. Dėjosi vis išvirkščiai.

Bet kai krentant rugpjūtėms nebesugalvojo noro,
Kava įgavo skonį, pradėjo šalti pirštai.
Didelės svajonės tapo mažomis,
O atvirkščiai žmogus - užaugo.