Mano mylimiausi daiktai
atleidžia, kad nelankau jų. Nes
beveik
tai
neįmanoma. Jie yra būtybės klajūnės,
visada per toli jie,
šąla be manęs,
tirštėjant vandeniui, kai lyja
prieš ledynmetį, prieš snaigių minias
vėjui užleidžiant ant jų,
ant daiktų mano mylimiausiųjų, mano
visą laiką naujų
džiaugsmo akimirkų su jais ano
domini n-taisiais
metais kokie bebūtų laikai –
gedo jie ar taisės –
niekas nematė jų gulinčių paslikai.