pabiro garbanos iš obelų
voriukas mažas palubėj užmigo
tik aš užmigti negaliu
kažkas atmintyje sublizgo
galbūt tie saldūs obuoliai
o gal į juos panašios krūtys
nors buvo slepiamos giliai
jos šiąnakt mano miego trukdis
apsidairau aplink tylu
tik mėnesiena braižo naktį
nors vyno taurėj daug sapnų
nuskendęs ten galiu apakti
tą kartą tu buvai linksma
švelni padūkusi katytė
bet šita kelią pas tave
jau suvyniojo laiko ritė