iš knygos „pietūs vidury niekur“, 2021

NAUJIENOS IŠ STRATOSFERŲ

**
mano virpantis netobulume
kniaukiantis, klykiantis, šiepiantis dantis
riečiantis nagus į save negražus
krūpčiojantis, užsiklojęs galvą
nieko nematyti negirdėti nebūti
per tave aš susijungiu
su visais visų netobulumais
kurių nenoriu suprasti, nenoriu atleisti
bet kažkaip susipranta ir atsileidžia
toks erelio lizdas krūtinėje
su mažais kol kas ereliukais
mano spengiantis netobulume
mano akinantis tobulume
tik vaikščiot aplink jus ant pirštų galiukų
o paskui vėl su būgnais su būgnais

**
tu galbūt turi dar ne viską
pasaulyje kasdien atsiranda šimtai nuostabiausių daiktų ir dalykų, suprantama
arba gal viską turi, bet kiek vargo su tuo
briliantai pasimeta
mylimieji išblunka
koncepcijos keičiasi
žolės vis auga ir auga
ramentus kažkas nuspiria į nepasiekiamą vietą
to visko baisu
man irgi taip būna, kai pamirštu,
kad turiu kraujo ryšį su saule

**
apie paukščius apie paukščius
daugiau apie nieką
kodėl mes negalvojame apie paukščius
gerai, dar apie lapę tipenančią tyliai mišku
ir tą, vos įžiūrimą, kuris balansuoja ant paties kraštelio...

**
saugau priekabas, paslaptis, puokštes, lizdus
kol žolė iki kelių
eikim pasivaikščiot

kai burnoje akmens, metalo, kulkos skonis, kokios pienės
eikim pasivaikščiot

jei vis labiau tiesa,
vis netiesa mažiau
eikim pasivaikščiot

**
Mokslinis fantastinis

nepastebėjai, slystelėjai ir krenti
bandai išsilaikyti dar,
kažkaip save sugriebti, prisiminti
nėjau juk rodos niekur, gal išvis miegojau
iš kur čia kaip čia
bet jau pasiektas tas taškas,
kai atstatyti lygsvaros nebeįmanoma
tiesiog krenti
kokia palaima
ledas atsitraukia, jo nėra
neatsitrenksi nei į ledą, nei į pievą
kokia palaima antrą kartą

viską tyliai stebi
mažytis berniukėlis mėlynais plaukais