*221309212021

kartais, papasakot norisi koks saldus būna
obuolys, pabaigoje vasaros ar kaip primena
gyvenimą kiaušinio kepimas,

kaip gera žvelgti į kėdę tuščią, prie balta drobe
apdengto stalo, kaip gaila, kad kūčioms vėl namo
negrįžta brolis, kaip gerai jis moka laužti plotkelę,

kaip taurės trys ir vaza su sumaišytom gėlėm,
kaip tarp pirštų žvanga raktai, kaip kartais
stiklinėje, šypso akis ir kaip kartais,

būna pamiršti užsižiūrėjęs į keistą raštą paklodės
ko ten žiūri. kartais būna, kad esi pilkas ir baimė
rodos jau beria tau pilvą ir neduok dieve kas pamatys,

tie raktai. jie rankose galiausia sušyla, kad pamiršti,
koks pilkas galbūt tau už nugarys, kad tik garsas
varpelių verčia sugrįžti. Kaip kartais gerai būtų

viską suprasti, ir ten ant kalno,
ten irgi suprasti.
kad raktai prie stalo ir trys taurės

nepatinka tas skaičius.
kaip ir nematyt rudenį kelio,
kaip taurės nepatinka, o dar labiau mažyčiai stiklai,

ir šaltas zenitas,
tau primena,
koks kvailas

koks kvailas
miegas neužrakintom durim
ant kilimo.