Aš gimiau, kai Žemė tykiai sukos, -
ir stebėjau tvinstančias upes,
ir tapau smalsus Būties berniukas,
likimus lopšeliuose supąs;
upėmis linksmuolis vėjas plaukė,
keldamas žmonių jausmų bangas,
ir žiedais pasipuošė palaukės,
Saulė glaudė mylinčias rankas:
tokio grožio amžiams pakerėtas,
su gyvenimais ėjau lenkčių
ir, pamatęs laimės būsto vietą, -
jau senatvės glostymus jaučiu...
2013 m. kovo 20 d.