Obuoliautojo gyvenimo aprašymas

ji priėjus pasiūlo man obuolio
nusišypso

sutrina jį į košelę
juk pats negaliu
sukramtyti

valausi į kelnes žemėtą
grabštainį
negaliu sau paaiškint kodėl
iš kaimynų vogti obuoliai
saldesni negu mūsų

į grabštainį suleidžiu dantis
šaltis tarytum iš pagrabo
tykštančios sultys
aptaško rudens
ekrano užsklandą

mano Adomo obuolys
jau įsišovęs
ji gosliai bučiuoja kaklą

akių obuoliai paraudę
ne nuo rudens
bet nuo skaitymo
po antklode žibintuvėliu

ji pasiūlo man obuolio
nuomininkas mus išvaro iš buto

ji iškepa man obuolių pyragą

ji pasiūlo man
eiti velniop

nusiperku „Apple“ ai-foną
su ausinėmis
parsipučiu motyvuojančios muzikos
ilgųjų distancijų
bėgimo vienatvei

pirmą dieną nebėgu nes lyja
pirmą pavasarį nebėgu nes šalta

vasarą ausinių laidą
nugraužia katė

suprantu nuo savęs nepabėgsiu

išeinu obuoliauti
su Robertu Frostu

ankstyvą rudenį
vėlyvas žmogus
degustuoja obuolių sidrą
tu man primeni rojų

nusiperkam užmiesčio sodą

obuolių vynas bręsta
rūsy
galop
viskas actu nueina

vis dažniau aprėkiu kaimynų vaikus
vagiančius mūsų
obuolius

į sodą ateina
savivaldybės siųsti
pašalpiniai ir pusę dienos
genėja
genealoginių medžių šakas

lazdele vaikau
juodus mirties apaštalus
varnus
šokinėjančius ant obels šakų

naktimis pabundu
nuo bumpsėjimo

ir nebeužmiegu

nebesupaisau
ar bumpsi krituoliai
ar anūkas žaidžia su kamuoliu

slaugė sako
kad čia kitas sodas
šitie medžiai man nepriklauso

viskas ką turiu
5 kvadratiniai metrai vienatvės

ji priėjus pasiūlo man obuolio
nusišypso

sutrina jį į košelę
juk pats
negaliu sukramtyti