tavo vardas

Atverčiau knygą
baltais puslapiais
perskaičiau ten tavo vardą
šešėliais apkaišytą
išplėšiau aštriai
dryksteldamą tylą

Gatvėje sustabdžiusi čigonė
išgydė juodų akių žvilgėjimu
čiupus už rankos
lito vertą pavasarinę naujieną
išdaužė pro suskirdusias lūpas
tai buvo
tavo vardas
išspjoviau ant drėgno
grindinio į balą

parkritusi šiauduos,  mirštančių
žolių kvapo giliai įkvėpus
išgirdau
čežesy ten giliai
kur boružė gyvena
tavo vardą žemuogėm
papuoštą
numečiau į smilgas
karčiai nusijuokus.

Plaukuos įsipynusioms vėtroms
dainuodama
suskilusio varpo dainą
lapų siautulyje paskendusi
atidžiai klausiau
vėjo.
saulės.
lietaus.
Rudeniniams voratinkliams
skrajojant
supratau

kad tavo vardą pamečiau.

pagaliau.