Pripratote sėdėti patogiame fotelyje?
Nuostabu, kaip sakoma,
niekų jūroje dreifuoti. Lyja,
prieblandų visa tiesa – koma,
ant pelenų cigaro gale skardžio – karma
ilsisi, tingu apversti vinilą,
tas tingėjimas yra norma, priglaudusi šarmą,
riba tarp realu ir nerealu dyla,
sutinkate?, būsena iš beveik nesvarumo
pereinanti į grimzdimo sulėtintai –
pribloškianti, pritariate? Kvapas žvakių ir trumų,
tiesa? Ir galėtų bent tai
tęstis nors ketvirtį šios valandos,
o gal ir visą ją, ir turėti įtakos glamonėms,
pasklisti apkalbas lenkiančiuose ganduos,
ir žinoti, kad nė vienas ramybės dėmuo neims
po truputėlį irti... lydytis.., nykti.., tilti...
Nė vienas. Joks. Juos į
glėbį suma priglaus, urgs, rodys iltį
lendantiems, ir tyliai aš taip pat juoksiuosi.