Prieteliui

Ty klonin, kiek užmato akys,
Lyg būtų kų susiedas sakis,
Šcyrai ca ryto saulė švieca,
Visus visus pasvaikščiot kvieca.


Palaukės nušviestos, o viskas
Lyg sciklo rūmas žėri, tviska,
Tep širdzai miela, tep malonu,
Prisėskie, prieteliau, prieg šono.


Pasdzaukim sauli, ryto vėju
Ir tuom, kas praaicin nuvėjo,
Gi prisminimai dūšon liko
Pagloscyk kailį tu skaliko.

An žamės šitos žydzi mėtos
Aplinkui šypsanos gėlėtos,
Tavi palydzu aš per sodzų,
Nag kojos langvos šųdzien rodzas.

Dairaus aplinkui, švyci akys,
Ir kų gi prietelius pasakė,
Gi palinkėjo gero vėjo
Ir pabaliu tolyn nuvėjo.