broliui

švies tamsoj žiburys
vėlyvųjų vasarvidžių gatvėj
nepareisi iš ten
kur ūkai skiria mus ir kitus
tuos kurie nepareis
lapai tyliai šiugždės
o gal tu vėl šnabždėsi
kad čia  niekad nebūna lietaus
aš žinosiu kad tai netiesa
mano žemėj dar vakar nulijo
bet juk tu iš pasaulio kitų
iš tamsių kauburėlių už kelio
bet tave naktyje aš
lyg aidą girdžiu
ir kaskart vis sustoju
nes širdgėla gelia
mano broli šviesus
šitiek metų matau
tavo žvaigždę danguj
aš ir tu tam gyvenime buvom bedaliai
žvaigždė atpildas man
už dienas su tavim ištylėtas
bet dabar aš kalbu
tavo žvaigždei dausoms
mano ašaroms
rudenio lietui