Rašyk
Eilės (76098)
Fantastika (2223)
Esė (1523)
Proza (10697)
Vaikams (2581)
Slam (50)
English (1168)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Porfirijaus sakiniai sudėtingi,
kaip veidtrodžių sistema, iš
vieno veidrodžio į kitą perduodanti
vaizdą.
Gi su norais yra kitaip, jie paprasti.
Nei tai dideli norėjimai, nei įgeidžiai.
Porfirijaus norai yra žmogiškoji
jo paties pusė.

..



Niekaip neišaušta diena iks, kada
aš gyvensiu kine, mano pašonėje
stovės aviganis, o horizonto linija eis
avis. Ir kas kartą įkūrus ugnį tiesiog
joje pačioje pasirodys ugnies žvėris.

Filme sakoma - kaimai tuštėja ir
tuštės. Nuo tada, kai aš tai supratau, buvau vėl pradėjęs galvoti apie
kaimą. Vėl buvau jame apsilankęs.
Noriu gyventi kaime ir matyt  galutinį būrynės etapą su visu tuo
kas vyksta jai tuštėjant  - su
jos perversiškomis konvulsijomis.
Mūsų miestuose nėra tokiio
iškrypėliškumo, kai būras būrui
perkanda gerklę su tokiu malonumu,
kai pastebimai matoma - tam
laukiniam pasimėgavimui nėra galo.
Pagoniškas pasitenkinimas,
čepsėjimai. Toks pat gėrėjimasis
būna kam nors nusižudžius,
pavyzdžiui, kai buvęs traktoristas
pasikaria bažnyčios vartuose
ir įvyksta įspūdinga defekacija.
Velionis galbūt nebuvo apie ją
pagalvojęs, bet šis efektas aplanko
kiekvieno pasakotojo perduodamą
istoriją ir eina iš lūpų į lūpas.
Mieste, žinoma yra visko, ypač tų
pačių būrų atvykusių iš būrynės, visgi
mūsų miestai dar nėra miestiški.
Nėra miesto sąmonės. Mūsų
miestuose nėra sąmonės, jie,
tokie mūsų miestai gyvena grynąja
pasąmone. O sąmonė juose
neatsiranda.
Noriu būti tos
agonijos liudininkas. Be piktdžiugos
ar su ja, noriu būti stebėtoju.
Mūsų kaimai vis dar labai įdomūs
savo būvio brutalumu. Šis būvis
pasitinka jau nuo gimimo, kaip
katė savo šiurkščiu liežuviu ir lydi
iki mirties.
Lietuvos kaimą aš laikau mažąja
blogio provincija su vis dar
ryškiomis, kartais tiesiog
rudeninėmis spalvomis.
Kaimai arba būrynės neturi savo
Kristijonų Donelaičių. Mačiau
mažiausiai pora tokių, bet jie nebuvo
Kristijonai ir negalėjo būti to buvimo verti.
Jie buvo ne Kristijonai,
bet parsidavėliai vergaujantys
šėtonui. Tai buvo Mamonos vergai.
Kaimas įsukdavo juos į savo
mėšlaratį, į savo velnio ratą,
į savo velniaritį. Abu juos mačiau
tuos pamokslininkus, šėtoniškų
ugnių kibirkštys žėrėjo juose.
Tikiu, gal mačiau net daugiau negu
du. Gal daugiau negu tik tai.
Aš noriu gyventi kaime tarp jo
Pričkų. Noriu matyti kaip būdami
alkani jie maitinasi ir norėdami
pasisotinti, senu papročiu dantimis
plėšo varnas.

Jis gali būti be pabalių su kirais
pavasarį.
Padovanok man tai. Varną nukąsta
galva ir gyvenimą kaime.
2021-09-01 22:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-02 00:57
gogo
man kažkas siūlė valgyt kopūstų
bet kažkaip nesinori šian

pasidalinsiu savo atradimais

šiąvasar vis pirkdavau rūkytas dešras
pas vieną ūkininką

nutariau šaldytuve nelaikyt o pasidžiovint
būdavo vargas jei bent vieną pamiršdavau
iš celofakso ištraukt - papelydavo
truputį nemaloniai taip
vasara pošiltė gi būva, jei pamenat
traukdavo iki 36C

bet ištrauktas padėdavau ant lentos
dauguma tiesiog padžiūdavo
bet būva viena dešros rūšis
kuri dar ir parūgdavo - va ta parūgusi
buvo kažkas tokio...
turbūt skanesnė už raugytas varnas!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-01 23:45
varna
valgydavo varnas pamary, net raugindavo kaip agurkus
bet nukąst galvas… žiauru žiauru
gal tu kox tigras
laisvę varnoms!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-01 23:03
wirusas
Tai bent norų šulinys...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-01 22:40
Fabrikantas
Norai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą