kiek upių nutekėjo
labai sraunus vanduo
gyvenu aš prie Vilbėno
siaubingas bus ruduo
tu praėjai kelius
ir klausi - klausi vis:
kodėl aš negaliu - - -
numirti kaip žuvis
o teisingumo ruonis
yra kažkur toli...
o vieniši flamingai
man pasakys „gali“
tyloje galiu, rimuoju
pakol širdis nurims
kartais širdis sustoja
jaučiuosi kaip žuvis...