07.27 Smilčių 7

Laikas tarp dienos ir vakaro – riboj
neapsisprendimo. Zonoje skaičiaus aštuoni
trumpoji rodyklė stabtelėjo, stiklą ištuštini ir išeini,
fone atminties, toje jos dalyje raiboj,
nieko ypatingo, tiesiog aptingo
ten slampinėjantys visi tie
juokeliai – nuo įžūlaus iki klastingo,
bet, laimei, galima jų nesiklausyti,
vientisojoje atminties zonoje
vėsu, iš kuždesių visų
atsirenki turinčius ozono – jie
dėvi kažką iš debesų
ir kažką iš katakombų, tuo tarpu
ilgoji rodyklė trumpąją ratais keliais
aplenkė – ar po
dar vieno lenkimo naktis išsiskleis,
ar prieblanda paprasčiausiai tęsis?..,
bastysiesi iki nesvarbu kiek iki,
kažkam n-tasis, pilnas beveik ekstazės,
kuri žiauriai gera, tai yra – klaiki.