sidabrinėj šventėj

už mano kiemo vartų
žvaigždės kris,
juk šitaip žvaigždės krenta
tik rugpjūty
ir ta svaiginančiai alsi naktis,
net nežinau,
kur dar galėčiau būti.
javai išplaukę – būk su manimi,
dangaus ženklai
išpranašavo pjūtį,
tikėk gaivaus rugpjūčio naktimi,
mylėk net
niekadarę vėtrą, liūtį.
kartosiu tyliai – aš su tavimi
ir susipynę mūsų
naktys dienos,
tave lytėsiu vėlei savimi
aš sidabrinėj šventėj mėnesienos...