laiko kavinė

tingūs cigarečių dūmai
kylantys į apvalų
laikrodžio veidą
nusinešantys espresso kavos aromatą
po sūrio trupinius
ropinėjanti musė
gaudo pieno ir prieskonių kvapą
už nugaros juokias gyvenimas
jau nebe jaunos moters
ir šalia pavargusio vyro
lydinčio dūmus
į priešpilnio veidą
medinėje pastogėje
voras braižo savo
būties žemėlapį.