Upėtakis skrido
o varna nuskendo
mes buvome tokie geri vaikai
tik bandėme ją ištraukti
ir mums pasisekė
bet varna toliau plaukiojo ir plaukiojo
o upėtakis skrido ir skrido
ir tada mažas bjaurus gulbiukas paskė:
tuojau atskils dangus.
visi išsiskirstė
o vėjas perbėgo pažeme
krūmynų ir dar neužaugusių
medelių viršūnėmis
tolyje
sėdėjo auksinis lapinas
ir žiūrėjo į mus
paskui pasitraukė kažkur už horizonto
o pelėdos sparnas
brūkštelėjo mums visiems per akis
ir jos prirasojo lig ryto