Jei parašyčiau dar nors vieną žodį,
Jis vėlei būtų apie ją,
Apie nemirštantį, bet tylų grožį
Ir paukštę mėlyną sapne.
Jei parašyčiau dar nors vieną žodį,
Kalbėčiau meilei vėl, deja,
Kad nesibaigia, man atrodo,
Balti keliai, kur veda pas tave.
Žinau, kad taip gyvenime nebūna –
Po vasaros ateis ruduo,
O aš kaip scenoj balerūnas
Vis šoksiu šoksiu lyg piemuo...
Kas gimsta, kas gyvena – žūva,
Tai būtinas būties dėmuo...
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2021-07-19 14:26
ai ai ai: " kaip scenoj balerūnas
Vis šoksiu šoksiu lyg piemuo...", - citatos pabaiga.
balas 2,5
2021-07-19 01:35
tai ar lyg piemuo, ar lyg balerūnas
2021-07-18 09:34
lyriškai, na, galima ir užniūniuot...bet - saldu
2021-07-18 00:05
Pūtiets dėmuo?... Jits tia tikrai pūtinats, taip?...
2021-07-17 19:43
Sklandžiai ir lengvai rašoma, tik nueita pačiu lengviausiu keliu atskleisti temą.
Argi meilė tokia lengva, lengvabūdė, švelni? argi? Ji daugiabraunė ir aštri, negailestinga ir slapta. Atskleiskite nematomas jos puses, 3
2021-07-17 17:57
Kalbėk, bitezole, Meilei, nes ji vienintelė nemiršta.
2021-07-17 17:53
Jei parašyčiau dar nors vieną žodį
Silpna ir drebančia gyvenimo ranka,
Nesigailiu, kad gyvenau, kad gyvenu,
Per pažintį su grožiu senatvės nejaučiu.
2021-07-17 13:14
Pirmas posmas - odė grožiui
2021-07-17 11:59
galėtų šokt su treningais
2021-07-17 11:52
Aš apie balerūno negrabumą. Daugelis jų gėdijosi savo aptemptų gietrų.
2021-07-17 11:49
Taip negrabu, kad net baisu, o bitiškos intencijos tokios naivios, jog 5 visada!