Kaip vanduo jaučia nuolydį,
mintys lygiai taip pat žino kryptį.
Naktis, šešėlis kitoks, nežinia kieno, lydi,
kojomis bando užlipti, o iš tikrųjų – trypti.
Na o tylai – priešingai, seksis,
greta eis, jie abu to paties raugo,
šešėlis ne pirmas jos eks, jis
tiesiog ankstesnius kitus praaugo.
O nuovargiui dar kitaip. Atvirkščia viskas.
Amžinai alkanas, bet labai svarbu,
kad liktų jėgų, tai yra sveika avis. Kas
išduoda jame vilką. Suvaržytą ribų.
Bet svarbu turėti ir kažką – tokį beribį,
kaip gerasis nežinojimas apie aukštai,
kurį taikai su savimi turi. Be
jokių dar, jau, beveik, vos, štai.