pamincyk

kai išajom keliu in nežinomus tolius
tu linksėjai pavargusiu galvu
ba nebuvai cikras
ar kadu dar sugrįšim
prieg pamirštųjų šulnio
katro vandeniu vylgėm akis

niekadu nebuvau cikra
kas nuciko ciem
katrų dainos
išliko mūsų atmincin

balsai skambėjo galvoj
nedarnūs bet cikroviški
atmiešci spengiancos cylos
ir užutekio žuvų miego

virš medzų skrido
dar nemacyti paukščiai
jų sparnai tamsūs lyg nakcys žiemos
dar neišskaičiuotos
iš užstrigusių mėnasienoj metų

pamincyk apie čėsų
katro neturėjom
nei vakar nei rytoj
nei paskucinį rytų po saulėtakio