Šis tas apie savitumą

Savitumas - itin retas,
Jis lyg deimantas purve.
Paeiliuot ką nors jau metas,
Bet nelengva tau, skurde?

Kai rašyt, skaityt tu moki,
Regis, vargo nematai.
Palūkėk, kvaily pinoki:
Ką, tau byra pinigai?

Kai bandai ką sueiliuoti,
Neįtinka, nors tu ką.
Gal neverta sau meluoti, -
Tu poetas ne kažką.

Paieškok kur savitumo,
Padirbėti netingėk.
Kartais reikia sumanumo,
Proto nors kažkiek turėk.

Viskas, ko labiausiai nori:
Kad didžiuotųsi tavim?
Būt didžiu žmogum svajoji?
Patarimas: būk savim!