Mes esame svečiai šioj jūroj didelioj,
Tad per bangas mes turime išmokti plaukt vieni.
Kitų balsai, - brangūs it perlai gali būti,
Bet jei per daug jų bus, mums bus sunku.
Vieni mes turime išmokt laikyt bures audrai nakty užklupus,
Kovoti už save, - jei reikia tapt rykliais.
Nors gali būt baisu kai žaibas trenkia,
Tačiau nereiškia jog ši strėlė pataikys į tave.
Gali tikėtis jog rankos svetimų skalaus tau sielą tyrą,
It pro basų pėdučių pirštelius vanduo sūrus.
Bet Jūra vietoj niekada nestovi- ji teka vėjo lydima,
Tekėk ir tu su atvira širdim, šiame pasauly.