V a s a r a

Vasaros vidurys, vidudienis,
        Aplinkui svaigi šiluma,
        Nuo karščio net virpa oras,
        Troškuliu alsuoja visa gamta.
             
              Saulė spindulius beria į Žemę,
              Šildo gamtą, miškus ir laukus,
              Nuo karščio gėlės nulenkė žiedus,
              Aplink kvepia Liepų medus.

        Dangus žydras, žydras,
        Jame nei mažiausio debesėlio,
        Gamta nurimusi - visur ramu,
        Nejuda net pievų gėlės.

              Per žydinčią pievą tęsiasi ilgas takas,
              Jis vingiuoja ir veda, kažkur, toli, toli,
              Ten, kur nueina kiekvieno jaunystė,
              Nueina ir niekados nesugrįš.