Rašyk
Eilės (75362)
Fantastika (2217)
Esė (1518)
Proza (10633)
Vaikams (2540)
Slam (50)
English (1161)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kad tik žinotum tu, pasauli,
Gal rugsėjį, o gal spalį
Siela kūną juk apleis,
Kai saulužė nusileis.

Medžių lapai man mojuos,
Paukščiai raudeles giedos.
Iškeliausiu aš naktužę
Pas tėvelį, pas motušę…

Štai jau kartą paskutinį
Mindau patalą šilkinį.
Kai manęs jau nebebus,
Gėlės tamsoje pražus.

Aš ilgai nebegyvensiu
Ir, deja, nebepasensiu.
Ak, pasiilgsiu aš alyvų,
Saulės, ežerų ir slyvų…

Ak jaučiu, kad tuoj, va, spalį
Iškeliausiu aš, pasauli.
Gaila, pražiopsosiu sniegą,
Kai paskęsiu aš į miegą...
2021-06-14 07:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-15 07:40
Nameisio žiedas
naivokas, gal - vaikams?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-14 22:30
Daktaras Corona
O tai kelios laiko aplinkybės buvo būtinos šiam dienoraštukui parašyt...?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-14 18:14
Alicija_
Tegul dangus dar palauks, juk gyvenimas toks gražus. Banaliai skamba, bet tai tiesa.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-14 17:14
Nuar
Dievas žmogui suteikė vieną teisingą, didžiulę ir sunkiai įvertinamą dovaną - mirtį. Kuo anksčiau gyvenime pradedi tai suvokti, tuo reikšmingesnis tavo gyvenimas buvo. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą