po miškus ir su luotu
tarp Saulės spindulių
sugalvokime
ta pelė, ar ta žiurkė
visai gi ne jurtą mes susikurkime
ugnies žmogau
iš gintaro, žalvario, titnago...
kas gi krepšą po3000 supintų
tik iš tų mūsų ašarų
Saulutė sušvinta
noriu oi noriu kaklą
vilkšunio dantimis išdabinti
ir tik - - - tyloje švinta
raša lyg ašarojimas krinta
išėjome upės vingiais
išėjome kad jie mūsų
skausmu dabintųsi