Noriu tau padėkoti už Napoleoną – tą
su bruknėm?, gal su spanguolėm?, su
uogom, kurių raudonume truputėlį tamsu,
o skonyje tokia vos juntama mėtos nata
kas antrame kremo sluoksnyje.
Tarp jų tešla sausa ir puikiai sukapota.
Ragauju. Mintis glotni. Atrodo sliuogsi ja
aukštyn, kol paliksi šią pasimėgavimų puotą
ir protas džiaugdamasis atsipalaiduos.
Nustebinai, realybė buvo ribinė,
Na žinai, kaip iš tos TV laidos,
kai neseki kas kur, bet vis vien drebi, nė
neįtardamas kas bus...
Nupirkai man laivą iš torto.
Gyvenimas, mylimoji, toks nuostabus.
Plaukiam. Į atgal bilietai už borto.