Ateities dabartis

Pasiilgau jūros ramios, be bangų ir audrų,
Mintyse jos tik daužo viską aplinkui.
Dar norėčiau išgirsti medžių tyrą ošimą,
Vietoj to mano ausys skęsta triukšmo klampynei.

Ši audra dar trumpam liks manyje,
Pasirinkti turiu- šiame labirinte rast išėjimą (kitaip dar supūsiu, ne-pažinus pasaulio).
Visi žino kaip elgtis, bet dėja aš nežinau, gal bijau?
Oras ima draskyti mano krutinę... kvėpuoti tampa baisu.