Septynios bangos

Atvėsta karštas oras po lietaus
Prognozės kaip ir kortos – vėl melavo
Gyvenimas kadais priklausęs tau
Atrodo lyg dabar nebūtų tavo

Ir tai kas buvo nulemta seniai
Vėl sukasi kaip vėtrungė nuo vėjo
Ir keičias ką būrėjai ir žyniai
Nuslėpti bandė ką tvirtai žadėjo

Vėl rodos nenuspėjama kryptis
Sūriam ore kada nuo paukščių tiršta
Užgesus rūksta užspausta dagtis
Pilki jos dūmai rangosi tarp pirštų

Šviesa per naktį žiba švytury
Nelyg akis sausėjanti be miego
Akimirka – tik ją dabar turi
Akimirka ir liksi vėl be nieko

Kol jūra vėl cituoja mintinai
Žvejų kadais dainuotą seną dainą
Banguojantys čiurlioniški kalnai
Procesija liūdna pakalnėm eina

Ir mirguliuoja šviesos juk tenai 
Visi dar nešas viltį prisikelti
Tik tylios bangos – Viešpaties delnai
Tarytum lopšį supa mūsų valtį

Ir vėl kartojas keistas dežavu
Vėl praeitis ryškesnė negu šiandien
O valtis vis švartuojas prie laivų
Kurie dugne jau ilsisi nuskendę