Rašyk
Eilės (75168)
Fantastika (2211)
Esė (1516)
Proza (10617)
Vaikams (2534)
Slam (50)
English (1159)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis keistas daiktas yra vadinamas MEDITACIJA. Tai kaip pasaka, kurios pagrindinis herojus yra pats klausytojas, o istoriją supranta ne klausytojas, o tik jo širdis. Kaip užrašytas sapnas.

Kadangi meditacija yra beveik sapnas, daryti ją reikia beveik miegant. O kaip skaityti užsimerkus?

Todėl siūlau šį daiktą skaityti ne sau, o Kažkam, metaforiniam ar mėsiškam, prieš miegą. Lėtai lėtai, kaip lopšinę.

                                                Ir nepamiršk palinkėti LABANAKT!


  Atsigulk, įsitaisyk patogiai. Išsitaisyk visus nelygumus antklodės bei nelygybes, neteisybes dienos pokalbių išspirk iš lovos. Šiu! Nesvarbu. Patogu. Pasiūlyčiau dar apkabinti katę ar močiutę, bet tai trukdytų ištirpti kaip sūriui mėnulio šviesoje, ar po lempa. Šviesa nekaršta, jaukiai šilta, malonu taip lėtai lėtai, niekur neskubant tirpti. Įkvėpk giliai, iškvėpk. Neskubėk. Kiekvienu įkvėpimu tavo sūris maišosi su kambario oru. Bėgdamas laisvėn, atsispiria nuo nosies, stumdamas sūrį gilyn paklodės. Kiek nemandagu iš oro pusės, tačiau jis dar šviežias, jaunas, skuba visur, puikiai supranti. Pats seniai seniai, ryte buvai kaip jis. Prisimeni, išmintingai lydomas mėnulio. Tavo pirštai minkšti, medvilniniai. O dabar – jau ir kvėpuoja paklodė pati. Pabūki paklode minutę, priimk išminties jos – neskubėti.

  Kai jau nuspręsi išlįsti, rasi save mažytėje vonioje iš oranžinės gumos. Didesnės ir nereikia, esant antinu kūdikėliu. Antims šiluma vandens ideali beveik. Gal kiek šiltokas, varginančiai taip. Ne ančių arbata dar, kad mirti, bet darbas atrodo čia mirkti. Plunksnos lydosi, tęžta, ir nuleistas snapas išleidžia seiles tingias kelias, kaip antinai kūdikėliai mėgsta daryti. Su burbuliukais vonią guminę, oranžinės spalvos, palieka tos kelios visai nereikalingos kruopelės energijos, virusios tave, ir vonia tampa puikiausia ančių vietele. Šaunuolis. Pataisei. Užtikrintas, jog nebūsi sriuba, gali saugiai imtis kūdikių antinų guminių vonios reikalų.

  Žaidi. Visas pasaulis – tavo ranka. Veikėjai penki, kita užimta. Nykštys snape padės sugalvoti, ką veikt su penkiais, jų mintis, jų svajones. Čiulptukas nykščio – puikus patarėjas. Sako, nykštys kitas – vienas žmogelis, o antras pirštelis – kitas žmogelis. Vardų jiems nereikia, visai nesvarbu. Kas nutiko kam, rūpi – nutiko. Trečias pirštelis – kitoks žmogelis, ketvirtas – toks joks, o penktas žmogelis – katė. Tai išgirdusi, paliko guminį pasaulį pelė viena.

  Esi vienas. Ką tik gimei ir pametei visas žinias, sulestas anties kūdikio per ilgą šio patirtį vonios gyvenime. Smagu iš naujo savo delną pažinti gyvenimu kito ar vieno. Išplauki surasti šį kitą, ar nors katę, todėl, kad vien vienu būti baisiai neįdomu. Vienas žinai, kad plauki, vienas matai save. Taip stengiesi braukdamasis vandens paviršiumi taką palikti, bet nėra kam juo sekti, iš karto pranyksta. Kam prisiminti, jog nebuvo lygu, kai niekas nemato, niekas negirdi?

  Esi katė. Miegi ant muilo delno atsigulus, pamiršusi vieno mintis. Nenori sapnuoti, nes sapnas esi. Jei žaisi savy kailiniuotomis antimis šešiomis ir žmogum, tai šešios antys sapnuos su tavim. O tai per daug sudėtinga miegui ramybėje. Ramu nuobodu kitaip.

  Kitas esi, ir nebežinai, ką žino katė, net jei nieko ji ir nežinotų apie save ir apie tave miege be ančių. Pavydi, tik truputį, katei, kokia įdomi ji yra. Nepakartojamai, mat tik kate esant buvimo būti faina pakanka, manai. O žmogelių prastų juk tiek daug – net keturi Gumos planetoj! Vienas, va – irklas prie pasaulio krašto. Piktas kitas esi niekas, nespėjęs sugalvoti gimti pirmu laivu, ar kate įdomia. Nėra ką veikt daugiau čia.

  Esi joks, ir tyčia nieko nežinai. Gal genijus, prasmę išmąstęs tik nagą pramerkęs. Įdomu būt laimingu. O gal neteisus, nesvarbus, žūtbūt nesakysi! Svarbu neteisybė, prievarta net – mokykis plaukti ar ryk liūdesio sultis smegenų, išdavikių, anties tarnų. Sąlygos laimės kodo pirštely tavo kiekvienam. Ką daryk – būk įdomus. Kaip vienas, štai – vonios atradėjas, giliai įsirėžęs sultyse takas. Netyčia davei jam ir svarbą ir laimę. Tyčia neplauksi, gaila tau vergo. Gaila pradėti, per ilgai nuobodu. Joks visai niekur, be duobutės gelmėj, šešėlio ant lubų. Vidury visko, be norų, nuomonės, vietos.

  „Esu kitoks! “ džiaugsmingai nusprendi, niekų nepažindamas, visus matydamas. Niekas nekuria, ir tu tikrai nekursi. Vonion nelysi ir nesnigsi, ne taip antis veikia. Kiek lašų ligi dugno gali tik suskaičiuoti. Užtat mišrainę mėlyną maišysi kitokiausią iš pirštų! Vienas lašelis lange bus grietinė, o muilas katės tau raugintas agurkas. Katės uodegą denį muiluoti paskyręs, moksle marių šaką brauki, torpedą rašai. Vandeniu lyg sviestu ant sūrio gėlių! Progresas!

  Vieną tave regi kitas, joks, kitoks, net katinas, nors nežinai tikrai. Nagai kreipia balsus, kelia vieningai ant denio garsiausią savų – muilo prezidentą. Dėkingas tu rankos piliečiams. Jų muilą valdai link maloniausių srovių, įdomiausių bangelių, kvapniausių guminių kraštų. „Dainuok! “ liepi kitokiam, ne prezidentui tavo, „Kad mes geriausi, ir kad būtent šią sieną myli. “ Geriausia sieną pavadinus, jos vardas turi tapt tiesa. Kitos trys, kita ranka – kažkas jose ten netvarka. Blogis, velniai, vieni teroristai! Piktasis dvynys tavo, vieno, broliukas nykštys, šlapias, šlykštus, apsiseilėjęs, godus ne nykštys net - nykštukas. Jei tik netyčia kraštai tolimieji slepia kates dvi, o ne vieną, vienas kvailys ne tą šalį pamilęs, melagis esi, nevykusioj rankoje gimęs. Katė turi sprogti burbulo bomba.

  Kitokio perspektyva užprotestuoji daina: „Mes geriausi, būtent šią sieną myliu. Geriausias ir aš, ir mano brolis didysis, skirtingai, bet lygiai, todėl, kad tik vieną turiu. Mylėti – padėti, marias visas taip norėčiau, tačiau dirbu trumpai, didžiajam plote vos pasėčiau. Penkias minutes turiu ligi anties liūliū, ar mylėt idėja keliaujant pas ją, ar išarti savą tik ranką? Jeigu nuspręsi pažaist mane vėl, plauksiu kampan, klausinės kiti ne čia myliu kodėl. “

  Kitas sugalvojai antras gimti, plaukti, dainuot, vadovauti. Vėluoti neteisinga. Visi muile, tu be katės ar vietos, nieks jos neturės. Katė turėtų šlapti, kad antis būtų teisi, kūdikiai taip veikia. Todėl muilo nėra, tiki taip karštai, kad muilas ištirpo. Ko gero, gerietis nesi šios istorijos, padegęs visą žemę ir katę. Šaunuolis, pataisei. Tvanai būtini, jie žaidimui įdomūs, ypač kai baigiantis baudžia blogiečius. Tik... Kas jei esi tu ne tu tik? Kas jeigu skęsti dabar tris kartus, šiuo pirštu pamiršęs, nes kaltė įdomu? Šiuo pirštu nejauti sau nutrūkusio miego, bet kaltė ir katė, jokio juokas ore su trim pliumpt po dubce, VISKAS tavo? Tarkim, kosminio antino, iš už lempos šviesos. Šlapias esi.

  Kaip katei, visai nesmagu. Užmiršai, kaip čia patekai ir dėl ko, idėjų mišrainės katastrofos kieno. Plaukas katės barščiams sūdyt netinka, išbarsi tuoj šefą įbėrusį tave visą. Sriubos archeologijos bakalaurą nupirkus, anties snapo pabėgėlius apklausi, lašelius link dugno jiems garsiai skaitysi, kol tiesą išduos... arba nusivilsi. Niekaip ne blogai. O gyvenant būt gali. Štai vos nubudai – šlapime kažkokiam. Geriau eit vidun ir pasukt kur į šalį. Savo miego šaly nepils barščių tau kailin. Bevardis atodūsis mėnulio ar lempos lovą paklojo po koja virš kopose kapo istorinio miego be sapno. Pakvietė svečiuotis op nėra maloniai veiklos. Pagydei mišrainę, sugalvojo kaip joks.

  Tu joks, girdi, aturzgia katė, nežinia kieno kaltė tai. Politinės uodegos dvi jos dujines pėdas pas tave užpusto. Musių priviso niekų vidury, o nieko nenori sakyti. Kad asmeninę erdvę išsipirktum, parašo reik, jog kažkoks egzistuoji. Ar būdų gali nelikti jokių jokiu likti? Jo. Protingas tapai labai laikinai, kol laisvei nebūti uždirbsi. Katedrą naują suprojektuosi, katei joje dar katidę, kad muilintųs iš jokio tavo oro. Muilas – tai prakaitas tvirtas lyg kumštis, į kurį tau teks jungtis su vienu. Penki pamatai reikalingi matyti kaip gera vienatvės ramybėj?

  Kitas esi ne gerietis – gerėjas. Gėrimas blogas, ne tu. Kai vonia visa atsidurs galvoje, meluosi, kad rezgėt kartu. Esi ne kenkėjas, tik vargšas gerėjas, auka purvinų vandenų. Be laivo maro pateisinimų mylimu būti vėlu. Vai vai, ir vėl pavėlavai! Šlapsi ne antras, ne trečias, o paskutinis būtinai.

  Vienas kito nepalieki su kitokia daina širdyje. Kaip oro direktoriui dera myli kates ir skraidūnus gudruolius, nes gali jiems ištiesti save. Visiem verta žinoti kaip žinojimą uosti, nuo dugno irkluoti kiekvienam dėl savų įdomumų. Jeigu antis yra, per mažai ji reali, su kitu kad apkalbėt dora būtų. Tačiau kitą žmogelį vairuot lyg valstybę vieną tave paskiria faktas, kad irklas jo pačio seniai jau nuskendo, nemoka šiuo daiktu naudotis. Didžio bičiulio mišrainė padės, medų kitam įmaišysi. Katė nenaudinga, graži nors labai, tačiau ramybėj, nei vienas nekiš ką sapnuoti. Joks tinginys, už šlapią laiką bado antį, kiek anti-socialus, bet protingas, tikrai nepražus, įdomus. Kai kito gėrimas sušils ir apdžius, visi ras kumščiuke namus.

  Esi debesėlis garų, turbūt ir tavy kas – tavo. Esi burbulai su žmogeliais, katėm, baisiais šių sapnais apie sriubą. Ar muilas prikeltas esi, ar anties vėl termoreguliacija? Kaip veikia tavo plunksnuotas pasaulis, čia cheminė, meilės, mistikos reakcija? Draugystei sušildžius vonioj sukaitai ir kilo noras pakilti. Kūdikio žaislus išsiųst vėl reikės dar kartą sau delną pažinti.
2021-05-14 00:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą