Saulėkaitoj pailsusi vaikystė,
Su cukraus smoku ir sanu knygu,
Atsiminimai tarsi vėlės grįžta,
Lyg pamestu žipono guziku.
Norėtau pylkus debesis surinkcie
Prieš lietų arba kai ciktai palis
Ir nesopės, kad negalėsiu rinkcis,
Kap žemėn laisis saulės spindulys.
Ledus laižysim lyg prieš šimtų metų,
O šakos supsis, cykiai vakarės,
Tadu pajusi, kų esi pametis
Bet niekas nieko rascie nenorės.
Suras mane cik rytmecis ankscyvas,
Kap nuometu dabinsis obelis,
Gegutės balsas svecimas, bet gyvas,
Ir šimtų kartų mano sieloj lis.