Džiaugsmas nuo malonumo skiriasi... tame tarpe
dar ir tuo, kad malonumas ilgame nuotolyje
baigiasi nuovargiu, o džiaugsmas dar ir dabar be
jokių pertraukų tęsiasi. Šalta, lietūs, be to, lyją
per ilgai, artėjantis jėgų stygius bei
kiti panašūs dalykai neturi įtakos –
džiaugsmas veikia nuostabiai
lyg mobile perpetuum, kaip atsakas net į takuos
įsimetančią žolę reaguojančiai akiai. Jis tiesiog
vyksta lyg niekuomet neturėjęs pradžios, o
ir netikėtum, jei baigtųsi. Kužda – manęs netausok.
Ir nereikia jokio patoso.
Džiaugsmas veikia ir miegant, pabudęs
apsirengia, nes visuomet kas nors graso
šilumai kaip ir viskam, juk yra visko rūdys,
juk yra laikas buvusio laiko saloj nuosavo Alkatraso.
Tačiau reikia turėti omenyje
ir gyvenimo nuovargį. Vadinamąjį natūralų.
Nuskandinusį karūną sūriame vandeny – meni ją?
Apaugusią karūnomis raudonų koralų.