nuskriejo lapas sukdamasis vangiai
aš pažvelgiau lyg šulinio vidun
lyg praeitin norėdamas surasti brangią
vargu ar besugrįšiančią vanduo
kaip koks protingas senis visažinis
atsakymai visi giliai giliai
tas lapo sūkuriuojantis lėkimas
zigzagų raštas paslaptingi šuliniai
aš pažvelgiau vidun pasivaideno
kaip šuolis per bedugnę nesaugus
keliavimas atgal į meilės melą
atskiestą tris kartus draugus
dabar jau sočius patirtim jos vyno
išgerta lyg nuprausiančios liepsnos
ar maištas buvo niekas nebežino
ar meilė buvo nebesužinos
tie lapai tik nereikalingos kliūtys
apsivertė laikai joks miškas nepriglaus
minutę dar prie šulinio pabūti
tam atspindy tarp žemės ir dangaus