Prabočyk, prieteliau, kad su ne tais susdėjau,
Kap slinko debesys ir nugulė už miško,
Aš žvylgsniu lygumas lyg arcimų lytėjau,
O lietūs vakaro ant lygumų ištiško.
Prabočyk, kad tavi dar roz nuvyliau,
Kad nebuvau, kap tau manį raikėjo,
Išajis iš namų patamsin cyliai,
Akim dausas dangaus aš vėl akėjau.
Ir nesuscikom mes, ba aš nuklydau
Nuo to vienintelio vingiuoto tako,
Ir žvylgsnis mano obelukėm slydo,
Cik tau jis, prieteliau, ciesos nesako.
Ir vėlei mislinu gyvenc nepaprasta,
Per laukų perėjis namo sugrįžtum,
Bet smokas ilgesio kolkas neatrastas
Ir nepadės tau ca jokis ryžtas.
ja, koks tai ritualinis pasirodė, 2 x perskaičiau, savitai kaip norėjau. 'ir nesuscikom mes ba aš nuklydau'. lėtai ritmiškai. pridedam būgnus, po to sintezatorių. paskutinėj eilutėj jokis pakeiskim į joks.