Dėkoju Dzievui už gyvenimų, kur teka,
Likimo vingius, paribio krantus,
Už duonų skalsių, tai kų akys mato
Ir kuo dalinamės su tavimi perpus.
Už savo motinų, kuri augino, supo,
Darbų mokino, buvo šilima,
Namų jaukumas ir aukščiausi siekiai,
Ir man viena gyvenimi Mama.
Ajau, klupau. Gyvenimas klaidzino,
Sustoc nesgadna, akmenis nurinkc,
Aš nežinojau, kad ir meilė ima
Ir kad nemylinc tep sunku gyvenc.
Vaikai užaugo lyg už kelio medzai,
Paliko gūžtų— sieloj tuštuma
Ir ciktai dartės po galybės metų
Jaucu, kų jausdavo manoj Mama.
Dėkoju Dzievui už gyvenimų kur teka,
Už tai, kas liūdzina ir džiugina mani,
Palaimink, Mama, iš dangaus tu mano takų,
Kai susiciksime nakcies tamsios sapni.