Iš kūrybinių dirbtuvių bandymų. Tema ,,Atstumas''

Sala tįsojo visai kaip aš
Didelė, išsikerojusi, nerangiai
Įsispraudusi tarp rupių vandenų

Betrūko tik sniego
Kruopomis krūpsinčio iš
Užgulusio dangaus

Sala plėtėsi
Nuo šaknų iki plaukų galiukų
Atstumas vis augo
Kas gali tai aprėpti
Pagalvojau sau

Kam gali rūpėti šitas
Pilkas dangaus akių ūkas
Migla
Apsimetusi žavinga priedanga
Teisybės ilgam neuždengsi

Sala plėtėsi
Geri norai vis sunkiau pasiekdavo
Tolimas salos kūno dalis
Užtat pyktis ir neviltis augo
Kaip bangų išnaros

Klapsėjo
Tarsi grasindamos apleisto žvejų
Sandėlio  išretėjusios durys
Kai kurios jų jau buvo
Amžiams prigulusios ant
Nudilusių priekrantės
Akmenų kalbos

Sala vis augo
Viena atšaka prarijo
Nesėkmingai prisišvartavusį
Žvejybinį tralerį
Pagaliau
Niekas nedrums ramybės

Neilgam
Kitas
Galingesnis traleris
Ištikimai lankydavo
Vandens laižomus
Salos krantus
Pakartotinai įsirėždamas
Į vis ilgėjančią pakrantės liniją

Sala nepamiršo nieko
Laikėsi savo plano
Kaip nors
Kada nors
Susisiekti su kita
Draugiška pakrante
Ir susilieti
Surasti porą vienišam
Kalnui kūpsančiam
Salos viduryje
Ir verčiančiam
Salą plėstis


Antras skyrius (epizodinis)

Iš akmenų dainos mane
Išgirski
Pažink mane
Iš šnarančių delnų
Pirmųjų kartų
Negrąžinsi
Tavy išlikt neketinu

Neverta pasakoti tyliai
Žuvėdra klykauti tuščiai
Čia akmenys – ne smėlis byra
Čia vandenyno pamatai

Čia braška kalnas
Ir nutyla durys
Ant kranto dylančiais kraštais
Čia murkia bangos
Sniegą purų
Per trumpą sapną pamatai

Nelauk manęs
Atsižadėk
Nesugrąžinsi
Tavy išlikt neketinu
Tik kada nors
Iš akmenų kalbos mane pažinsi
Išgirsi tylią dainą
Šnarančių delnų