Prabundu aš šaltą dieną šaltame apklote
Rankoj mazgotė – šeimininkui užtvoti
Po apklotu šuo kad aplotų
Rankos kaista
Lūpos čiaupia šeimininko maistą
Šiandien jo tiek daug kad net keista
Vėjas su lietum šėlsta
Arba saulė spigina
Gėralu pigiu
Malšinu vandens stygių
Skuduras ant veido
Nes šeimininkas neleido
Savęs atidengti
Lūpos ramiai užvožtos
Mintys užgožtos
Skuduras ant veido
Gražus ir papuoštas
Akys tuščios bet gražios
Gal nieks nepastebės kamufliažo
Taip slepias 7 milijardai tokiais kerais
Ir visi mano
Kad visiems viskas gerai