Kažkada norėčiau pati save suprasti, Jausmai drauge su saulės spinduliais pakyla, tačiau nenusileidžia. Norėčiau drąsiai žodžiais žaisti, Tačiau mintys „Stop“ vidurkelį pastato.
Ir taip belieka tik siauri takeliai, kuriuos dabar skaityt bandai, O aš tuo tarpu troškulį tuščia stiklinę numalšint bandau. Tai lyg bereikšmis šachmatų ėjimas, Kuriuo vis pralaimiu prieš šį jausmų pasaulį.