2E (etiudas ir eilėraštis)

1. Etiudas apie būk paprastesnis٭

vienetas pats paprasčiausias
iš visų skaičių, už visus juos,
ypač trupmenas, paprastesnis,
našlaitis, nei nuogas nei santūrus,
kartais galvojantis apie sostą,
nes dviviečių nebūna,
vienutė – namai jo, vienatvė
jo vynas, todėl
nebūk paprastensis, koncertų
salėse sostai daug tikresni.
-----------------------------------------------------------------------------
٭ Manto Balakausko knygoje Apmaudas psl. 21 Nebūk paprastesnis

2. Nebūk paprastesnis

Nebūk paprastesnis. Priešingai,
būk nepaprastas. Būk ypatingas.
Draugai žinos, o priešininkai
vis tiek neatleis – jie tingūs

viskam, išskyrus užmarščiai
to, kas kvepia kažkuo daugiau
už jų žinojimą visko visur. Iš čia
aistra pažymių rašymui. Tuo ir baigiau.

Beje. Tie, kur viską žino.., jie
ypač didžiuojasi tuo, kad viską.
Ypač sėdėdami lenkiančioje mašinoje.
Lenkdami lėtesnę. Ne savo meniską.

Nebūk paprastesnis – kitas
žingsnis po to bus tai, kas nauja, tujinti,
nespėsi pajusti ir jau sudraskytas
principų testamentas – pamatų nejudinti.

Nebūk paprastesnis. Po paprastų žodžių
skurdūs rikiuojasi, bjaurūs po skurdžių.
Dumblas visuomet už upių žiočių.
Todėl būk aukštupyje žodžiu.
                 
Ir papildomai dar  – būk arogantiškas, 
visažiniai žvilgsnius tokių aplenkia iš... tolo.
Juk nesi vietos gyventi ieškąs.
Tik nusileidai trumpam iš bokšto krištolo.