vos dieną neglosčiau
pasisupo užuolaida ir šast pro langą
su visais tekstais kuriuose išmylėta
tipena žole drasko baltus puslapius
palikdama skyrybos ženklus
nagų ir dantų žymėmis
visi skyrybos ženklai panašūs į užuolaidų segtukus
ji tai žino ir spokso ar atitrauksiu
užuolaidas nuo užtrenkto lango
iš palubės teksto atodūsis
brankšteli saujon sakuotas spygliuotas murzinas
snukutis pora žodžių ir didelės akys
murkteliu jos kalba pro orlaidę
ji nešioja žodį lyg šprotą
vaiduokliškai tolsta artėja
vos sukniaukia ekranas virsta kvadratėliais
tūkstantajame pikselyje akys
skradžiai visų išmatavimų
atidarau langą nežiūri
nusisuku jau murkia į ausį
nebaigei aprašyti mano ištikimybės
užtraukiu užuolaidas sulaikau žodžius
katė ant klaviatūros miega
prie praviro lango