Kas apskaičiuos

likimas
ne atsitiktinumų virtinė
jungia su šiuo pasauliu

bus  atpildas kažkada
nesi auksinis
kaip prinokusios kviečių varpos
permatomas
lietaus lašais
kai dangus pajuodęs žaibuoja
besikeičiantis
rytais ir vakarais
gal ir visiškai
blogos tamsos apakintas

geriau
tegul tavo siela išdžiūna
juk aplinkui jūros banguoja
ligos demonai
alsuoja į pakaušį
geria jėgas po lašą

tu jau suvalgei
kalnus duonos
išgėrei šulinius vandens
kasdien sotus
bet viskas dauginasi
plaučiai pilni oro
ryji be perstojo
kas apskaičiuos

tik paukščiai viską mato
vieną akį primerkę