Prie štai šios minties linkstu – mus
tebevienija daugiau dalykų, nei skiria,
koks nors matymo ko nors atstumas,
vakarais mažesnis, diena vaiski, ir, jei
apsiniauks, žinai, skėtį turiu visad
ir dėl to dar, kad į parankę
įsikibtum, kaip viešai bučiuotis drįsot? –
klausia skvere, tačiau tai nekenkia,
kodėl tokie provokuojančiai susiglaudę?
Vyresnius tai erzina, o ir glumina, nemanote?
Ne, nemanome. Mažai galvojame apie liaudį.
Bet išgersim už juos po taurę šampano, te
atsipalaiduoja ir prisimena jie, kokį ryšį
duoda bučiniai, abipusiškumą tverią,
bandysi atsiplėšti – suplyši
ir viena dalimi liūdėsi ant suolo skvere.