Gyventojai

senai bobai Alshaimeris
kiek pro šalį einu tiek ir klausia
gal jau tūkstantąjį kartą
- ar palesinau vištas
kaip kaskart taip ir šį sykį
mano galvos užraktai
tūkstąjį kartą iš eilės užsišovė

šitą kaimą apyniai
ir vijokliai apraizgė
tuščios malkinės žioji
šiltnamiai nuvirtę ant šono
trobos ant vištų kojų
stovi pajuodusios

vienos vištidės daržinės ir tvartai
nėra čia tvirtovių
dulkės nuo vieškelio kyla stulpu
sklaidosi dengia varnalėšų lapus
ir leidžias į griovį

vynuogynai nedygsta
kažin kaip serbentynai
pabalėse keroję
be vandens palydovų lėkštėm
ir antenomis padabintas
vandentiekio bokštas
stovi ištroškęs

kaip mane gyvą matai
aš tau garantuoju - aviliuose
bitės dūzgens
tvenkiniai knibždės kuojom

šias vietas
kada nors vėl apgyvendins
naujakuriai

australopitekai papuasai
ir juodžiai