Ilgi sakiniai

Virtuvės langas
Gundymo menas
Pasiryžimas





Kartais aš rašau ilgais sakiniais,
štai mielosios jums pavyzdys.

Jeigu atrodyčiau taip, kaip mano
jauna kaimynė Idilija, ką tik, šią,
priešpaskutiniąją kovo dieną išvedusi  savo šunį
į šunų ir žmonių nušiktą
gatvę pasižmonėti, aš bėgiočiau
rytais, vakarais ir dar naktį be
pavadžio, kad liurla ant užpakalio,
pilvo ir šlaunų nekeltų šleikštulio
kaimynui gyvenančiam vienu aukštu
aukščiau, prieš kelias sekundes
valgiusiam grikius, tačiau dabar jau
vemiančiam į seną, baltą metalinę
tarybinių laikų virtuvės kriauklę.

Papenketinkite ir jau greitai jūs
galėsite maloniai skaityti toliau.

Idilija atrodė net prasčiau, nei
mėlynasis paltukas, aplankęs mane
vieną 2019-ųjų lapais apkritusią
spalio dieną, tada, kai Aleksandras,
vienas iš talentingiausių ir
netyriausių mano pažinotų jaunuolių,
taip anksti palikusių mus visas,
dar buvo gyvas ir karts nuo karto
patratindavo vieną kitą
vienišesnę ar vyrėlesnę šios ašarų
pakalnės rašytoją.
Gi pikti liežuviai šūdmaliai kalba, kad
jį patį tratindavo vyrai, galimas
dalykas, lygiai taip pat šauniai ir
energingai
(tarp kitko, visai neseniai,
skaitydamas Apton Sinkler
Džiungles, aš išmokau itin neprastą
anglišką žodį - igzjūberens, reiškiantį
tą patį), kaip ir jis juos.

Per visą savo, kiek pusėtinai
netrumpą, tiek ir pusėtinai ilgą,
pusiau gyvenimą, pusiau
egzistavimą, nesu prikrėtęs tiekos
eibių ir šunybių, kad imčiausi
smulkiai aprašinėti, kaip tai vykdavo.
Gi su begaliniu ir nepaneigiamu
užtikrintumu galėčiau pasakyti,
jog išangė yra toks pat dvasinių
ir somatinių ligų bei kančių šaltinis,
kaip ir vagina.