Įkvėpimo nėra tokio pačio. Jo
tiesiog visos pradžios lyg tie
lygumoj upės adagio
pirmi lašai kalnų ledyne, likti
grioveliuose nepajėgę.
Grioveliai, ak tie įkvėpimo grioveliai.
Tirpsmo. Jie gi
nejaučia jokios giminystės valiai,
prieraišumo? – apie ką jūs..,
įkvėpimo kalba be žodžio skolos
vertimo, nes tas – visuomet liokajus,
įkvėpimas nebūna viskuo, los
pikti liežuviai, kad arogantiškas...
Taip. Nes toks būti ir turi.
Kažkas iš po žemių tekantį iškas
jį ir pavers į tūrį.