Etiudas

Įsivaizduokite auditoriją jums
ir joje pakankamai pasiruošusiųjų klausytis
apie sferas neapčiuopiamas ir efemeriškas
ir tuo pačiu nuolat viduje esančias –
kantriai, įdėmiai, tyloj susikaupus
klausytis, pamiršę, kad rūpesčių turi jie,
nežinantys rūpesčiais tapsiančių žodžių,
dar niekad toli taip į ateitį neįsibrovę,
jie nori klausytis apie save, iki šiol
neįvykusių jų patekimų į ten, kur
taisyklės auksinės, o bausmės malonios,
į ten, kur smulkmė apsirengus,
kur kolosai nuogi, kur kitaip – įprastumas,
kur jie patys tenai nevisai patys jie,
bet vis tiek geresni, išskirtiniai ir švarūs,

tai dabar iš tikrųjų kaip tik taip yra,
tad kalbėkite aiškiai, be gestų,
mažiau intonacijų, pauzė
saikingo ilgumo ir sakiniai trumpesni,
gamtai reikšmės ne per daug,
laikas aplinkui dabar, klasikinė
paletė spalvų, ornamentai aptakūs,
o jūs pats su toje auditorijoj klausančiais esat
kartu.., bet

su kiekvienu atskirai.